icon
icon

Akita Inu: Ką Turi Žinoti

icon
akita

Akita Inu: Ką Turi Žinoti Būsimas Šios Unikalios Veislės Savininkas?

Priežiūra

Tarp daugybės šunų veislių Akita Inu užima ypatingą vietą daugelio šunų mylėtojų širdyse. Ši veislė, priklausanti vienai iš 14 seniausių pasaulyje, atsirado Japonijos Honšiu saloje, to paties pavadinimo prefektūroje, dar II tūkstantmetyje prieš mūsų erą. Tai masyvūs, stambūs špico tipo šunys, pasižymintys tiesiu plauku, sveriantys nuo 35 iki 60 kg ir siekiantys 58–70 cm ūgio ties ketera.

Dažnai pasitaiko klaidinga nuomonė, kad egzistuoja „mini Akita Inu“ veislė. Iš tiesų, tai tėra dar vienos senovinės japonų veislės – Shiba Inu – atstovai. Pagrindinis Akita Inu ir Shiba Inu skirtumas yra jų dydis. Shiba Inu ūgis ties ketera siekia iki 42 cm, o kūno masė – iki 12 kg. Taip pat esama skirtumų eksterjero detalėse, kailio spalvose, temperamente ir net „skonio“ pomėgiuose.

Iš pradžių Akita Inu buvo naudojami stambiųjų gyvūnų medžioklei, tačiau šiandien jie yra nuostabūs kompanionai, žinomi dėl savo beribio atsidavimo šeimininkui, draugiškumo vaikams, aktyvumo ir didelės fizinės jėgos. Nors Akita Inu būdas yra ramus ir santūrus, jie pasižymi tam tikru užsispyrimu, retai loja, tačiau gali būti linkę į dominavimą ar net agresiją kitų šunų atžvilgiu.

icon
icon
Charakteris ir Auklėjimas: Unikalus Akita Bruožas

Akita auklėjimas turėtų prasidėti kuo anksčiau, nuo pat šuniuko atvykimo į namus. Būtinas nuoseklus, tvirtas, bet visada pozityvus pastiprinimu pagrįstas auklėjimas. Grubus elgesys ar fizinės bausmės yra griežtai draudžiamos ir gali sukelti neigiamas pasekmes, sugriauti pasitikėjimą. Akita geriausiai reaguoja į aiškias taisykles, nuoseklų dresūrą ir reguliarius, trumpus mokymus. Labai rekomenduojama lankyti dresūros pamokas, kurios padės ne tik išmokyti šunį pagrindinių komandų, bet ir socializuoti jį su kitais šunimis bei žmonėmis.

Lietuvoje, kur šunų kultūra vis dar vystosi, o daugelis žmonių nepažįsta Akita veislės specifikos, ankstyva ir nuosekli socializacija yra kritiškai svarbi. Akita šuniukas turi būti supažindintas su įvairiomis aplinkomis, garsais, žmonėmis ir, svarbiausia, kitais šunimis nuo mažens. Būkite atsargūs ir prižiūrėkite Akita sąveikas su kitais šunimis, nes jie linkę dominuoti. Būtent dresūros klasės ir prižiūrimi pasivaikščiojimai perpildytose vietose gali padėti šuniui išmokti elgtis tinkamai.

Nors Akita yra didelis šuo, jie nėra hiperaktyvūs. Jiems nereikia valandų valandas trunkančių intensyvių bėgiojimo treniruočių. Tačiau jiems reikia reguliarių, energingų pasivaikščiojimų, galimybių bėgioti ir žaisti saugioje, aptvertoje teritorijoje. Lietuvoje, kur yra daug gamtos ir parkų, tai nėra problema, tačiau svarbu užtikrinti, kad šuo gautų pakankamai fizinės ir protinės stimuliacijos. Akita mėgsta būti lauke, todėl namas su aptvertu kiemu būtų idealus variantas.

icon
akita
Nors Akita yra didelis šuo, jie nėra hiperaktyvūs.
icon
Kailio Priežiūra ir Šėrimas: Akita Grožio Paslaptys

Akitos kailis yra tankus ir reikalauja reguliaraus priežiūros, ypač kailio keitimosi metu. Reguliarus šukavimas padės pašalinti iškritusius plaukus ir išlaikyti kailį sveiką bei blizgantį. Lietuviškas klimatas su permainingais orais Akita veislei tinka, nes jų kailis puikiai apsaugo nuo šalčio ir drėgmės.

Mityba turi būti kokybiška ir subalansuota, atsižvelgiant į Akita dydį ir aktyvumo lygį. Kreipkitės į veterinarijos gydytoją ar patyrusį veisėją dėl tinkamo pašaro pasirinkimo.

Akitos kailis turi apsauginį tepalą, todėl maudyti rekomenduojama retai, 3–4 kartus per metus. Dantis valykite porą kartų per savaitę, o nagus kirpkite kas mėnesį. Ausų būklė yra svarbi – reguliariai tikrinkite jas dėl uždegimo, nemalonaus kvapo ar išskyrų, kurios gali signalizuoti apie apsilankymo pas veterinarą poreikį. Tos pačios rekomendacijos galioja ir akims, nes šios veislės gyvūnai yra jautresni oftalmologinėms ligoms.

icon
icon
Svarbiausia – Sveikata ir Ilgaamžiškumas

Apskritai, šios veislės šunys pasižymi puikia sveikata, jei neturi genetinių ar įgimtų ydų. Dažniausiai pasitaikantys negalavimai apima entropiją (voko užsivertimą), tinklainės atrofiją, skrandžio užsisukimą, kraujo krešėjimo sutrikimus (Von Willebrando ligą), o su amžiumi gali išsivystyti glaukoma ar katarakta. Planinių vizitų metu pas veterinarijos gydytoją svarbu atkreipti dėmesį būtent į minėtų ligų simptomus.

Šių šunų gyvenimo trukmė svyruoja nuo 10 iki 14 metų. Prailginti augintinio gyvenimą ir pagerinti jo kokybę galima tinkamai parinkus mitybą, reguliariai lankantis veterinarijos klinikoje profilaktiniams patikrinimams ir užtikrinus tinkamą priežiūrą. Aktyvus gyvūno charakteris reikalauja dažnų ir ilgų pasivaikščiojimų, pageidautina keičiant maršrutą, kad būtų skatinama smalsumas ir protinė veikla.

Renkantis Akita Inu šuniuką, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos požymius: judrumą, linksmą ir gyvą būdą, vidutinį įmitimą, blizgantį kailį, tamsią akių spalvą ir taisyklingą uodegos laikyseną. Šuniukus reikia skiepyti 8–9, 12 ir 16 savaičių amžiaus.

Akita Inu šiandien yra viena iš šešių veislių, saugomų Japonijoje kaip nacionalinis turtas. Nuo seno japonai tikėjo, kad šios veislės šunys pritraukia sėkmę ir gerovę. Pats garsiausias Akita Inu veislės atstovas – Hachiko – 1934 metais netgi buvo įamžintas paminklu už savo begalinį atsidavimą šeimininkui.